Wow

Musu apsisprendimas tureti mazyli buvo aptartas ir labai gerai apgalvotas. Kai jau pagaliau nusprendem kad pribrendom- puolem daryti tai ka ir reikia daryti kad gimtu vaikelis. Kazkodel tai po pirmo menesio visi testai buvo negatyvus (viena juostele, o ne dvi.....). Kita menesis buvo labai itemptas: metinis ivertinimas darbe, nesamones is musu praeities kurios vel islindo i virsu, mano pilietybes interviu laiskas ir pan. Kazkaip nebuvo nuotaikos daryti vaikiukus, bet vis del to pabadem 2 kartus per tas dienas.

Pasirodo uzteko ir tu dvieju kartu, nes Balandzio 24 diena ryte Arturas isgirdo mano klyksma: " Ateik cia!!!!!". Paprastai jis pradeda klausinet: kas yra, ko reikia ir tt., bet tada turbut jaute kad geriau su manimi nesigincyti. Parodziau jam testa ir paklausiau ar jis ir mato dvi juosteles.

Pasirode taip- MES LAUKIAMES!!!!!

Apeme keistas jausmas. Atrode taip keista apsimest kad viskas yra ok ir darbe sedet lyg niekur nieko. Aciu dievui mano bosas isvazaves, tai as sau googlinau visokia informacija apie nestuma, vaikus ir pan. Jausmas nerealus.

Vakare Arturas nupirko man nuostabia puokste geliu, o as jam japonisku "pocky" lazdeliu kurias jis labai megsta.

Dziaugiames abu ir dabar laukiam gydytojo vizito.